Neleisk

Kaip vis sunkiau žmoguje pastebėti nuoširdžią šypseną ar bent menką džiaugsmo lašelį. Atrodo neturėtų būti jokių rūpesčių, bet mes juos patys sukuriame. Ir bereikalingai. Vis graužiame save dėl praeities klaidų, dėl savo poelgių, dėl to kas būtų jeigu būtų, dėl savo išvaizdos ir kitų dalykų. Bandome lygiuotis į tuos sukurtus "tobuluosius" žmones ir taip pradedame menkinti save. Dėl to daugelis ir tampa niūriais, gyvenimu nepatenkintais žmonėmis. Bet tu apsidairyk, nėra taip blogai kaip tu manai! Pažiūrėk tau šviečia saulė, paklausyk tau čiulba paukščiai, pajausk tau pučia vėjas, suprask kaip tave traukia link laimės gyvenimas. Pasistenk pastebėti net menkiausias smulkmenas, nes jos dažniausiai ir suteikia didelę laimę. Aplinkui mus supa tiek gražių dalykų, kurių nepastebime, nes akis yra aptraukęs niūrus rūkas. Mėgaukis gyvenimu, kuris duoda tiek daug, tik to nepastebime ir nevertiname. Liūdi dėl savo išvaizdos, nes bandai lygiuotis į kitus? Dėl ko? Tu esi nuostabus žmogus! Visi žmonės turi trūkumų, bet jų neverta iškelti ir sureikšminti, nes atmink, tobulų  nėra. Tu esi gražus žmogus, visi yra savaip gražūs. Pasitikėk ir būk savimi, nenorėk būti pilkos masės dalimi, nes ją sudaro tik tušti žmonės esantys siaurų pažiūrų. Gebėk priimti save tokį koks esi ir niekada nesmerk savęs dėl to, kad nesi toks kokiu norėtum, kad tave matytų kiti. Pripažink, nori atrodyti "tobulai" dėl kitų, nes nori pritapti ir pan. bet juk ne tame esmė. Gražink savo vidų, nes tai yra šimtus kartų svarbiau, tik tyra, gėrio kupina siela daro žmogų pačiu gražiausiu pasaulyje. Pradėk nuo dabar! Pažiūrėk į veidrodį ir pamatyk koks gražus žmogus stovi priešais, kaip akys spindi, nes tavyje yra nuostabus vidus. Tinkami žmonės tai pastebės ir be galo vertins, nešvaistyk laiko tiems, kurie neverti to. Neleisk, kad tave iškelti visuomenės standartai tave sutryptų ir sumenkintų. Tu esi stiprus žmogus, tu esi protingas žmogus ir suprasi, kad ne išvaizda yra svarbiausia, o žmogaus vidus. Dovanok savo šypsena pasauliui, nusišypsok saulei, kuri tau šviečia, nusišypsok paukščiams, kurie tau čiulba, nusišypsok ir pasimėgauk vėju, kuris tau pučia ir padėkok gyvenimui, kuris leidžia tau jaustis laimingu. 
Atkreipk dėmesį, kiek žmonių nusižudo, nes jaučiasi atstumti, jaučiasi netinkami šiam pasauliui, nes menkina save. Pažiūrėk, kiek susergama anoreksija, nes griebiasi kraštutinumų, kad įtiktų kitiems. Tu nori būti to dalimi? NE. Kol nepradėsi vertinti ir mylėti savęs, tol jausi apmaudumą, kuris gali iššaukti skaudžius padarinius. Pamąstyk. Tu nevertas skausmo, nevilties, tu vertas laimės ir džiaugsmo, kurią laisvai gali sau suteikti. Kaip? Tiesiog džiaukis gyvenimu ir pažiūrėk kiek jame yra gražių dalykų. 
Gal žinai Šarlį Bodlerą? Tai garsus XIXa. poetas ir kritikas, jis žmogus, kuris gėrėjosi iškreiptais dalykais, jam buvo viskas gražu, tai kuo kiti bjaurisi, jis gėrėjosi "bjaurumo grožiu". Tai tvirta asmenybė stojusi prieš visų požiūrį įvesdamas naująjį, kad ne pirmasis įspūdis ir pamatyta išvaizda yra svarbu, kad net negražume galima atrasti daug gražių dalykų.
Neleisk, kad visuomenės sukurti standartai sugriautų net tik tavo laimę, bet ir gyvenimą. Tiesiog, neleisk. Tu esi svarbesnis.