Visi esame vienaip ar kitaip pamišę

Ar kada pagalvojai kas tu esi šiame pasaulyje? Kuo tu esi naudingas ar kokia tavo "paskirtis"? Manau visi esame susimastę apie savo egzistencijos prasmę. Kiekvienas žmogus yra reikalingas, kiekvienas yra svarbus ir savaip naudingas, tarp jų ir aš ir tu. Kartais gali pasirodyti, kad tu esi visiškai kitoks, lyg netinkamas ir atsiskyręs. Bet visi žmonės jaučiasi vienaip ar kitaip kitokie. Mes esame individualios asmenybės su savo poreikiais ir skirtingu mastymu. Dauguma žmonių jaučia nuolatinę įtampą sklindančią iš mus supančios aplinkos. Kitą kartą net negalime pasakyti kieno tai įtaka ir kodėl ji mus taip veikia, jautrūs žmonės tai jaučia itin stipriai. Tarp jų prisidedu ir aš. Mane veikia kiti žmonės ir supanti aplinka. Man neįdomios mano bendraamžių kalbos apie madas, vaikinus, gražius aktorius, daugiau nieko ir neina iš jų išgirsti. Mane domina gilesni ir kur kas svarbesni dalykai, mane domina pačio gyvenimo teikiamos galimybės, mūsų žmonių egzistavimo funkcija ir proto bei sugebėjimų galimybės. Yra vienetai žmonių su kuriais galima pasikalbėti iš ties įdomiomis temomis, bet tai atrasti yra sunkiau negu sunku. Viskas tapę per daug banalu ir "nuvalkiota", dauguma dalykų parodomi kaip beprasmiai. Todėl gal ir jautiesi nepritapėliu, atsiskyrusiu ir kitokį mastymą turinčiu žmogumi. Manau, geriau būti tokiam, negu įeiti į tą žmonių dalį, kuri neturi jokių ryškių gyvenimiškų vertybių, o mato tik paviršutinius dalykus, kurie anaiptol nėra svarbūs. Dažnai tokį žmogų gali palaikyti keistu, bet ar tai yra tikrai teisinga? Nejaugi kitaip matantį pasaulį žmogų galima vadinti "keistu, nevykėliu, nepritapėliu ir pan"? Tai žmonės turintys gilų mastyma, kurie yra plačių pažiūrų ir geba įžvelgti tokius dalykus, kurių nepastebi niekas kitas. Manau, atrasti žmogų, kuris sugebėtų tai suprasti yra itin sunku, nes daugumai sunku įsileisti į savo pasaulį kitą žmogų. Gal tiesiog jis bijo būti nesuprastas ir dar kartą būti palaikomas keistu? Be abejonės taip. Todėl ir tampa uždarais, daug kas pasakytų niekuo nesidomiančiais ir neužsiimančiais žmonėmis. Bet tik taip atrodo iš šono. Tokie žmonės domisi tuo kas jiems asmeniškai yra įdomu ir svarbu, kas į jų gyvenimą įneša vertybių ir supratimo. To smerkiantysis nesupras, nes jis tik tegali matyti menkus dalykus. Mūsų kasdienybė yra tapusi niūri, vientisa rutina, kurią sudaro vienodi žmonės. Neslėpk savęs, geriau būk kitokiu, negu vienu iš tų nieko nematančių žmonių. Tegul tave laiko pamišėliu, juk visi vienaip ar kitaip yra pamišę, tik ne visiems užtenka proto tai suprasti. Gyvenk taip kaip nori tu, o ne taip kaip kiti norėtų. Niekada nebandyk prisitaikyti, nes tai beprasmiška, taip tu negalėsi būti savimi ir tame nėra jokios prasmės. 
Mus lydi nuolatiniai kitų žmonių priekaištai, nusivylimai ir pykčiai, viso to visuma sukuria tą nenumaldomą įtampą, kuri iššaukia nepasitikėjimą savimi. Būk gyvenimo stebėtoju tuo pačiu ir jo dalyviu, tai kur kas naudingiau. Stenkis neįsileisti į save kitų žmonių neigiamų emocijų, žinau kaip tai yra sunku, bet pasistengti iš ties yra verta. Netrauk į save visko kaip kempinė, nesusirink kiekvieno žmogaus blogo trupinėlio, jo nuoskaudų ir vargų. Tik su laiku ir ištverme žmogus gali įgyti atsparų skydą saugantį nuo mus supančių dalykų. Visa tai nešą blogus padarinius, pasikalbėk su kuo nors, atrask tą žmogų, kuris galės tave suprasti ir paruošti tolesniems gyvenimo sunkumams, nes kitiems vieniems tai padaryti gali būti per ne lyg sunku. Nebijok pasakyti, kad tau sunku pakelti visą gaunamą įtampą ir išbandymus, neapsunkink savęs dar labiau ir suteik sau pagalbą, kuri išeis tikrai tik į naudą.