Suteik viltį

Sveiki,
Mus aplinkui supa nesiliaujanti ne tolerancijos banga, kuri kas kart užplūsta gerus žmones. Dažnai vyrauja patyčios, žeminimas bei nevertinimas, bet mano manymu toks žmogus pats žemina save, nes tik menko proto žmogus sugeba menkinti kitą. Šį kartą aš nerašysiu apie dažnus mokyklos kenčiamus žeminimus ar tai kas vyksta už jos ribų, kad ir internete, ne, šiandien parašysiu apie tai ką mačiau šiandien ir tik dar kartą įsitikinau, kad žmonės sėkmingai degraduoja. 

Šį gražų rytą ėjau miesto gatve ir pamačiau vaikinų grupelę, tarp jų buvo ir merginų, kurie visi tiesiog pasibaisėtinais šūksniais žemino vargšą žmogų, jį spjaudė ir tyčiojosi. Būdama šiame mieste šį vyrą aš dažnai matau ir man kas kart jo nuoširdžiai gaila, kuriam niekada nepagailėdavau pinigų. Jis neturi kojų, neturi namų, neturi šeimos, nei maisto ir pinigų, Ar yra jam kita galimybė be likimo gatvėje? Atsakymas aiškus-ne. Pagalvosit "pats kaltas; girtuoklis ir t.t." tie kurie pagalvojo šiuo atveju visiškai klysta. Kojų jis neteko prieš kelis metus kaip sudegė jo namas, tuo pačiu su dukra, žmona ir jo tėvu. Tai buvo geras žmogus, kuris tuo metu gelbėjo ne save, o bandė išgelbėti savo didžiausią turtą, kuris yra šeima. Labai apmaudu, nes to padaryti nepavyko. Tikslios šio įvykio istorijos nežinau, žinau, kad jis turėjo epilepsija(tai liga nuo kurios kyla traukuliai ir pan) ir būtent tuo momentu kaip jis norėjo padėti savo šeimai nuo stipraus išgąsčio ir užkilusio spaudimo ištiko labai sunkus epilepsijos priepolis, kuris ir buvo lemtingas. Ištikus priepoliui jis nebesivaldė ir vėliau prarado sąmone dėl dūmų. Jis atsibudo jau ligoninėje ir teko išgirsti tai, dėl ko manau jis visą gyvenimą save kaltins, sudegė visas jo namas su jame buvusiais artimaisiais. Jis tikrai negalėjo nieko padaryti ištikus tokiai būsenai, bet ko gero kiekvienas kaltintume save dėl to kas įvyko. Taigi, dabar ne apie tai. Šis žmogus neturi daugiau jokių artimųjų, jo nepriėmė jokie slaugos namai, niekas jam nesuteikė pagalbos. Ir dabar pagalvokite, kokia teisę žmogus turi teisti kitą, kuris nežino jo gyvenimo? Pas mus visur yra daug benamių ir pripažinkit, dauguma tuo pasibjauri, bet ar mes žinom jų praeitį? Gal jis gatvėje, nes sudegė jo namai? Gal jis gatvėje, nes prarado šeimą? Gal jis gatvėje, nes prarado viską? Ir mes turime teisę jį smerkti? Ne. Tu nežinai kas ateityje nutiks tau, tu nežinai ar likimas tau bus palankus ir gal tau pačiam teks gyventi gatvėje. Bet tu vistiek norėsi gyventi, tu vistiek tikėsi ir ieškosi visų galimų išeičių, kurios tau padės išgyventi. Prieš teisdamas pagalvok. Ši šiandien matyta grupelė sukėlė siaubą mano viduje, gerai, kad dar yra tikrai gerų žmonių, kurie tam vyrui padėjo ir jį užstojo. Tokie žmonės, kurie taip tyčiojasi mano akimis yra neverti nieko,  nes juose nėra net menkiausios vertybės. Nėra net menkiausio tyro gėrio lašelio. Visų šių žmonių neturinčių namų gyvenime nutiko stiprūs lūžis, kuris ir lėmė jų tokį tolimesnį gyvenimą. Yra daug ir geriančių, bet tam taipogi manau yra priežastis, tai jiems gal padeda, nes nebemato prasmės ir nieko kas būtų gera jų gyvenime. Nebūkite abejingi ir smerktini kitiems, ypač tokiems, kurių gyvenimas nepagailėjo. Tik menko proto žmonės sugeba taip šaltakraujiškai elgtis, nebūkite ta dalimi, kuri prisidės prie to. Būkite ta dalimi, kuri padės. Kiekvienas geras darbas daro pasaulį geresniu, tai daro jus geresniu. 
Atsimenu kaip kažkur prieš mėnesį buvau Marijampolėje ir vienam benamiui paaukojau daug pinigų, kuris man pasakė "ačiū, kad pabuvai man lyg angelas" tuo momentu man taip suspaudė širdį ir tikrai ašaros kaupėsi akyse. Įžvelgiau jo akyse nenumaldomą norą gyventi ir nuoširdžią padėka. To momento tikrai nepamiršiu, nes buvo nuostabu pamatyti jame viltį ir skausmo išvargintame veide išvysti nuoširdžią šypseną. Jūsų net keli litai paaukoti tokiam žmogui gali išgelbėti gyvybę, prisidėti prie ėjimo geresnio gyvenimo link, juk reikia tiek nedaug. Tiesiog, nebūk abejingas. Nežinai ką paruoš tau gyvenimas, tokia lemtis gali laukti mūsų kiekvieno ir juk visi norėtume turėti viltį ir norą gyventi, norėtum, kad tau padėtų ir nebūtų abejingi. Tad nebūk toks tu. Jei nekyla ranka padėti, bent nesmerk, tai jau bus geras darbas, tai irgi žmogus, o juk padėti yra žmogiška.Toleruok kitus ir pamatysi kaip tavo gyvenimas įgaus kitokį atspalvį. Kiekvienas prisidėdami prie to darysime pasaulį geresniu, o tai juk nėra sunku. Argi tu norėtum, kad į tave žiūrėtų kaip į nieką? Abejoju. Tad, žiūrėk į kitus taip, kad jie galėtų pasijausti svarbūs. Suteik viltį. To norime kiekvienas.
Vieni nori būti turtingi, o kiti tiesiog būti.